prisirinkau akmen ir apm iau juos, ir jie i karto aprimo. OAliukas ovinis tuo metu ubaig savo knygos trei skyri, pasiauk maneir pasak : Jeigu tave domina, tai a paskaitysiu tau i savo knygos,kuri vadinasi DIENA, KAI BAIGIASI VAIKYST . Skaitykit, vadove,nuraminau j. Galit man visas savo knygas skaityt. Jis d kingai pairjo mane, pagrieb savo knyg, ir mes nu jom u miesto ir sus dom antakmens prie yd kelio. ia buvo visikai tylu, ir mano pionierivadovui buvo svarbu, kad, garsiai skaitant knyg, ypa toki, kaipDIENA, KAI BAIGIASI VAIKYST , a aikiai gird iau kiekvien od. Alinks jau takt galva, ir man nepaprastai patiko itas skyrius, kurbuvau apraytas a, grinantis scenoje su itakytom smegenim. Viskasbuvo aprayta teisingai, ir Liuk kaip reikiant pakritikuota, ir josbrolis Peliktis gavo prideram viet, tik, deja, pistoletus jispavaizdavo tokius, kurie niekada gyvenime nebt gal j iauti, bet monms, neuosiusiems parako, tai atleistina. Oras atv so, saul paraudo.Jis pair jo mane ir staiga usiiaup , nebaigs sakinio. O a tuo metu,kaip tyia, galvojau apie tai, kaip einama imtyni; jis, velnias, ikarto tai pajuto ir sieids nutilo. Man pasidar jo labai gaila, irjeigu v l i naujo but udav rain laisva tema ,,K a labiausiaimyliu", mano darbas bt buvs trauktas geriausi mokyklos raini auksofond. Vadove, staiga suukau, a umuiu j! Jis uvert knyg, atsistojoir ir jo mane, nieko nesuprasdamas. Tada a pa miau j u rankos,beveik b gte nuvediau ant 2yd kelio, prie itrypt mano verting oli,ir sumurm jau: Argi js, vadove, neinot, kad ji yra gyvat , kuriildo kiti savo uanty... Kiti, vadove... o js nieko neinot. inoma,mano vargas pionieri vadovas ir dabar nenor jo inoti, kad jis yratik aligatvio plyta ir kad jis niekados neildys Irenos Mekut s savouantyje. Tai kiekvienam vaikui kaip dukart du aiku. Mano vadovas irjo ol usispyrs kaip oys, krutindamas suiauptas lpas, lyg valgytkak, paskui atsiklaup , beds akis dar neatsitiesus itrypt pievosgabal, ir staiga, perbrauks kumiu akis, m juokingai su visom em mraut ol. A spoksojau, ir tiek, kaip jis pl vel n ir nurov su visommano vaistaol m gerok gabal pievos, daugiau negu reik jo.
Riesutu Duona Knyga Pdf 17
Download: https://urlcod.com/2vCAbu
pad jo deln ant duonai pjaustyti lentel s ir l tai m badytipeiliu tarp isk st pirt. T vas barbeno krumpliais stal, ijungradij. Kod l?.. Kas tau yra, Antanai, nesveikuoji? paklaus manomotina. Man atrodo, kad tu, Elyte, ir js, gerbiamasis,nesveikuojat, susijuok t vas. Aliukas ovinis lidnai pair jo mane,mano motin ir, emai nuleids galv, staiga aibikai m badyt peiliutarp isk st pirt. Telefunken! riktel jau pyks. Arba js, t vai,eikit miegot, arba okt, tik negadinkit mon ms kraujo! Ir mano tvas, kraipydamas galv ir giodamas peiais, nuliau miegamj. Taiauapie dvylikt a pamaiau j v l stovint tamsoj tarpduryje ir luostantakinius dryuot piam. Jis pamojo Aliukui oviniui paslaptingai, irtas, prikands lp, nu jo prie t vo tams kambar, o po keli minui grokaip pablds, apvelg mane su motina lyg iprot js, atbulas atsitrauksavo kambar ir udar paskui save duris. Mudu su motina susivalg m, asugniauiau kumius ir sugrieiau dantimis: Ach, telefunken!.. Tadamano motina paoko ir b go t vo kambar, ir ten usideg viesa. A girdjau kakok neaik, nesuprantam t vo murm jim, paskirus irzlius irverksmingus odius ir apstulbusios motinos ktel jimus: lyktyn ... Oviepatie... koks tu lyktyn ... K jis prisigalvojo?! Motina groliumbdama ir prad jo lakstyt po virtuv, laikydama rank prieskruosto, lyg jai bt upliavs dantis. I paskos kaip vaiduoklisatslinko t vas ir sudribo k d je. A paleidau radij visu garsumu, tvas ir jo motin, lyg pirmkart j matydamas, pa m peil ir usigalvojsm raiyt juo duonos lentel. Tada pad jo deln, isk t pirtus, nutaisverksming min ir kaip Aliukas ovinis m badyt peiliu tarp pirt, betstaiga kako susinervino ir, matyt, nor jo smarkiai best peillentel, bet pataik sau rank. virktel jo kraujas, ir mano t vas mkkiot kaip vaikas, suspauds sau u rieo. Taip ir baig si taneumirtama vent . Aliukas ovinis ib go aukt greitosios pagalbos, otuo tarpu mano motina aprio binto gabalu t vui rank ir akmeniniuveidu lauk , kol atvaiuos greitoji. A sukiojau radij, kol nulauiaujungikl. Ir liko keistai tylu ms namuose, ir Aliukas ovinispareidavo tiktai miegot, nuslinkdavo senelio kambar kaip e lis vlai vakare, o anksti ryt skersas ieidavo i nam, ir nepra jo nsavait , kai jis pagaliau pratar pirm od ir pasak , jog daugiau ianegyvensis. T vas ilgai myk , lyg atsiprain damas, lygteisindamasis, lyg gindamasis ar puldamas, girdi, visko eimojepasitaiko, girdi, visko bna, ir jam labai nemalonu... ir jis labaiatsiprao, ir, inoma, visiems yra nemalonu ir nesmagu, bet nereikiainet svetimo... svetimo... Svetimo m lo, pad jau ubaigti t vui.Gerai, pasak Aliukas ovinis, bkit rams, a pasistengsiu inet tiktaik atsineiau, ateidamas prie metus ir eis m nesius ia gyvent. Itikrj, Aliukas ovinis isine tik raomj main l, svognus ir penkis ia,ms namuose, paraytus savo DIENOS skyrius, ir n gramo daugiau, nes im lo, kaip sakoma, ne vien m lagrybiai prasikala, bet retkariais irvunderkindai, koks a, be abejo, ir esu...
dar iek tiek gyvas s di ir Andrius atas ugnim alsuojaniaisplaukais. Ir a jauiausi dar labiau paemintas, niekam nereikalingas,ir sakiau sau tada, jog kiekvienam skirta tai, kas skirta, irkiekvienas, kaip mestas bal uniktis, turi pats kapstytis, ir dargalyb visoki niek prigalvojau t lidn, nors pasikark, nakt. Bet Liukstaiga krustel jo, pair jo mane ir atsiduso: Vis tiek galas... Vistiek reiks grt. Ir susijuok , matyt, kak pagalvojusi apie gal argrim, ir pagaliau kaip mogus ramiai pair jo i mane ir atsiduso: Vistiek galas, ar ne? lyg kako dar abejodama, paklaus mans, ir alidnai linktel jau galva. Tada ji irio kaspin i plauk ir padav man:Jeigu jis mane umu, nors kaspinas 66 liks... A laikiau kaspinsaujoj ir neatgniauiau pirt, lyg jie bt suparalyiuoti, vis it ilgnakt, kuri prisiminus man paiurpsta oda ir a iriu tik kamp arbaniekur neiriu. Liuk dar syk pakartojo, kad vis tiek, vis tiekgalas. A dar syk lidnai linktel jau galva. Ir tik tada supratau, kreik s daryt. Ir man i karto utirpo kojos. Mes, neir dami vienaskit, reng m s tamsoj, ir a, pamenu, nesusiprot damas atsegt savomarkini, lidnai pl iau rankov. Kakur tamsoj mojavo nuo kryiaus kojaPeliktis, ir man atrod , kad a tebesibuoju pakabintas ant plauk...Apsikabinkit, auk naktis, bet man buvo lidna lyg prie mirt, ir ajau utirpusiom kojom, utirpusia galva link nuod m s slenksio irniekaip negal jau jo perengt. A nemoku, sumurm jau, bet Liuk tyljo. A nemoku, dar beviltikiau pakartojau, bet Liuk n nekrustel jo.Ir tada a, pamenu, pravirkau ir pasakiau sau, kad tai atsikelsiu,nueisiu virtuv ir susirasiu stalin duonai pjaustyti peil. Ir a itikrj atsik liau, kai man atrod , kad Liuk jau umigo, ir iekojauvirtuv j tarp puod ir l ki to visai jau sudilusio, bet atraus ilgopeilio. Prisiminiau savo tikr t v, savo tikr motin ir pagalvojau,jog jiems tik palengv s, kai a nebekainuosiu jau n trisdeimtiesrubli. Juokai juokais, bet i tikrj biau atguls alia Boleslovo, jeine Liuk. Ji pri jo tyliai, itrauk peil, met j atgal puod suvandeniu ir, lyg niekur nieko nebt atsitik, nuvar mane lov. Ir jaunaktis nebeauk apsikabinkit, ir Liuk s d jo galvgaly, glost manokaitusius plaukus. Liuk, ar tu dabar draugausi su manim?paklausiau, bijodamas pair t j. Jeigu jis neumu mans... Ir mes guljom sitemp, ir Liuk pa m mane u rankos, lyg mes btum m susiruopasivaikiot, ir ir jom tams, ir kakur ia pat... kakur ia pat, lygdulk toj lentynoj tarp raaluot dienorai, apmusijusi Boleslovomedali, spalvot akmenuk, kakur ia pat pa lusiai dau si ir spurd jodar gyva vaikyst s irdis. Ir tada mes igirdom l tus ingsnius per tvo, motinos kambarius, paskui jie nutilo, atsargiai girgtel josenelio kambario durys ingsniai art jo prie ms, ir a suspaudiauLiukos rank. Kaminskas l tai prav r duris ir sustojo prie slenksiosu lauko dur spyna rankoje. Jis iur jo mus paraudusiom nuo nemigos,ikankintom akim ir alsavo pravirom lpom, ir mes jaut m slog,spaudiant prie em s vyriko prakaito ir degtin s kvap, kv p m j lygtirtus ir slogius chloroformo garus, ir tada pajutom, jog at jogalas, nes ms kojos buvo netoli nuod m s slenksio, ir suskilusioslpos prasiv r ir ileido i burnos rieuty kvap, bet, uuot sakiusiosKAC, KAC, MIRTIE, itar AMEN... A nieko nesulauiau, pasak Kaminskasir v l nutilo, paskui pad jo spyn ant stalo, nusi m kepur ir, bedsakis Liuk, pri jo prie lovos, sugniau antklod s kamp ir i l to,atkakliai patrauk j save. Liuk susiriet kamuoliuk, ir buvo gird titiktai dusulingas, chloroformu trenkiantis Kaminsko alsavimas.Kaminskas sustings ir jo nuogus ir liesus mano peius, suriestasLiukos kojas ir alkne brauk sau per plai, prakaito laeliais ipiltkakt. Jis apir jo vis kambar, lyg mane pat, beginkl ir nuog,sienas, lubas, grindis, knygas lentynoje, burin laiv su margom, iskiauteli pasitom bur m, sutrukusio bgno r mus ir azoto rgtiesbutel, ukimt guminiu induku. Tada jis pa m nuo k d s Liukos suknel,ivert j. Paskui umov Liukai ant kaklo, suiekojo jos rankas, prakiopro suknel s rankoves ir pasodino j kaip negyv, skudur ir pjuvenprikimt l l ant lovos krato. A nupirkau tau batukus, pasakKaminskas ir nerangiai atsitp prie Liukos koj, pagalvojau, kadreikia naujus nupirkt, nes ituos visai suneiojai. Jis itrauk ikelni kieni po nauj, laku ir varin m grandin l m blizgant batuk irumov Liukai ant koj. Nespaudia? Ne, vos girdimai atsak Liuka. Taigalim eiti... Kaminskas pa m Liuk u rankos, pair jo mane ir kitaranka umet antklod: A nieko nesulauiau... a v l suksiu spynduris...
NEGRK, LIUKA, NEGRK, MANO GYVENIME, NIEKADOSBuvo tylu, irbegalin , lyg iretinta erdv prieais, on ir u nugaros speng ausysejokio garso, negird ti net v jo, kuris ne atrias em s dulkes ir lygskutamaisiais peiliukais pjaust akis. A baigiu apakt! Liukusimerkusi skaiiavo ovinius ir val nuo j sm l. Jie art jo taipradingdami, tai v l pasirodydami priekyje, one ir u nugaros, atrusir mirgantys lyg dulk s, ir staiga idygo ia pat, ranka pasiekiami.NO PASARAN! - suklykiau, Liuka pakibo man ant kaklo, ir a, nusimetsantklod ir atsimerks, pamaiau, jog baigiu praryt raudon Liukoskaspin. Usidegiau stalin lemp, kaspinas buvo lapias ir sudrisks nuokramtymo, o mano skrand prad jo traukyt skausmingos spazmos, lygtuoj vemiau. Atsik liau i lovos ir, l tai grabin damasis sien, lygmano senelis, keiiantis pinigams, islinkau i kambario. Virtuv j degviesa, ir a gird jau vienod tauk jim. Mano t vas dryuota piama iratriom kaip nupeto paukio sparnai ment m palinks skald plaktukurieutus ir met branduolius stiklin permatom l kt. Jis atsistojo lygmokinys, nusi m akinius, nuluost piam, v l usid jo ir droviai pasak: iandien tavo gimimo diena... A prisiminiau, kad tu visada mgdavai rieutus... Tai tu i tikrj prisiminei? paklausiau nustebs irgerokai susijaudins. Pabandysiu ikept rieut duonos. Gal irpavyks... yptel jo t vas ir sk stel jo rankom. Tik rieut maoka, perv lai susigriebiau. Paskui atsik l i lovos mano motina ir pair jo,prav rusi duris. Ji buvo basa, emuog m imargintais ilgaisnaktiniais markiniais ir ypsodamasi rod vilgsniu mano t v. Tadaudar duris, bet greit sugro virtuv ir padovanojo man baltas kelnes,kokias neioja tik ok jai, bokso teis jai ir kai kurie laimingi mons. Tik nesp jau dar atsil t... A apsimoviau baltom keln m, buvaugerokai sulyss, ir jos man buvo per plaios. Ir mano t vas pad joplaktuk al ir d miai nuvelg mane nuo juosmens iki koj. Graios kelns, tik gal kiek nepraktikos. Gal bt, i tikrj su tokiom keln m msmiestely vaikiotum lyg balta varna ir tave greitai apdrabstytpurvais, nes nesi nei bokso teis jas, nei ok jas, nei... nei... Susdom u stalo ir prad jom vst mano gimimo dien, ir mano motina ilgaipasakojo, kaip gimd mane ir kad a gal jau gimt negyvas, kaip dujomapnuodytas Irenos Mekut s vaikas. O t vas pasakojo, kaip jis penkiskartus lakst nuo ligonin s iki nam, nuo nam iki ligonin s suantklode, vystyklais ir kad kareivis su autuvu palaik j mikiniryininku. Ai jums, t vai, pasakiau, ir tau, Elyte, kad mansnepamirot. K tu neki, susijaudino ir net paraudo mano t vas. A netoks jau baisus sklerotikas, kad tave pamiriau. Elyt tik ypsojosiir negal jo juoktis, nes jai dar skaud jo sil . Buvo dvyliktavalanda, kai a apkabinau savo tikr t v ir savo tikr motin per peiusir pasakiau: Tegu man nudius ranka, jeigu a pamiriau jus, t vai, irtave, Elyte. Ir jie nu jo miegot, griodamiesi ir negal dami atsiirt savo tikr sn. Sutvarkiau virtuv, iploviau indus, sulaviau tuiuskevalus ir pas miau sauj t vo igliaudyt rieut: jie buvo pernykiai,sudiv, susitrauk ir karts tai ne tie rieutai, tai ne ta rieutduona, kurios, gal bt, niekados i tikrj nebuvo ir niekada nebus.Ugesinu virtuv j vies ir, l tai kramtydamas rieutus, sakau: Negrk,Liuka, negrk, mano gyvenime, niekados...
2ff7e9595c
Comentarios